Krovinio vežėjo atsakomybė
Krovinio vežėjo atsakomybė yra nustatyta jūrų transporto teisinėmis normoms – Hagos taisyklėmis, kurios 1968 metais buvo pataisytos Tarptautinio jūrų komiteto parengtomis Visbai (Visby) taisyklėmis. Nuo 1978 metų įsigaliojo Hamburgo taisyklės, perkeliant atsakomybės riziką taip pat ir keltų tipo laivams.
Jūrų transporto tarptautinės taisyklės numato krovinio vežėjo atsakomybę už prarastą arba sugadintą krovinį, įvykus jūroje nelaimingiems atsitikimams.
Šie nelaimingi atsitikimai siejami su patiriamų juroje avarijų sąvoka. Avarija yra nelaimingas atsitikimas jūroje, nulėmęs tam tikrą techninę laivo būklę. Teisinė sąvoka „avarija” (Haverei) siejama su teisiniu – turtiniu įvykio tvarkymu, t. y. kaštais.
Avarijos skirstomos į sekančias grupes:
• mažos avarijos – papildomi kaštai ir rinkliavos, prasidedantys reiso metu: mokesčiai už plaukimą kanalu, locmano rinkliavos, vilkimo mokesčiai ir pan. Šiuos mokesčius paprastai moka krovinio vežėjas.
• ypatingos avarijos – tai nelaimės metu padaryta žala, siejama su papildomais laivo ar tik krovinio kaštais. Juos turi padengti krovinio vežėjas arba siuntėjas.
• didelės avarijos – tai visi nuostoliai, padaryti:
- laivui ir/arba kroviniui sąmoningai;
- kapitono iniciatyva;
- laivui ir kroviniui išgelbėti;
- dėl bendro pavojaus.
Laivo nuskendimas šiuo atveju yra nelaimė ir jai netaikomas didelės avarijos statusas. Nelaikoma didele avarija ir nelaimė, kai laivas stipraus bangavimo meru pameta krovinį, nes nuostolis nėra tyčinis. Taip pat traktuojamas ir dviejų laivų susidūrimas.
Krovinio vežėjo (laivininkystės bendrovės) materialinė atsakomybė yra nustatoma pagal konosamente nurodytas sąlygas. Šios sąlygos priklauso nuo vežimo metu patirtos avarijos. Nustatyti nuostoliai padalijami tarp laivo savininko, krovinio savininkų ir jūrų frachto savininkų atsižvelgiant į laivo vertę, krovinio vertę ir jūrų frachto dydį. Nuostolių apskaičiavimas jūrų laivininkystėje laivams patyrus avarijas yra vadinamas dispaša.
Materialiniai nuostoliai padengiami remiantis atstatomosios vertės dydžiu. Galiojanti maksimali atsakomybės riba yra nustatyta 1977 metais tarptautinėse taisyklėse ir yra ne didesnė, kaip 666,67 SDR6 už krovinio vienetą. Sąvoką „Krovinio vienetas” reikia suprasti kaip maišą, padėklą su kroviniu ar konteinerį. Baldų pervežimas