Krovinių klasifikavimas
Pagal agregatinę būklę kroviniai yra:
• kieti;
• skysti;
• dujiniai.
Kietos agregatinės būklės kroviniai yra skirstomi į vienetinius krovinius, kurie gali būti įpakuoti ir birius (suverčiamus), kurie transportuojant supilami į atitinkamas talpas.
Vienetiniai kroviniai – tai kieti atitinkamų geometrinių formų kroviniai, kurių atskirus vienetus galima transportuoti, perkrauti ir sandėliuoti. Jų savybės: forma, linijiniai matmenys, tūris, masė, svorio centras.
Birūs (suverčiami) kroviniai – kroviniai, susidedantys iš didelio kiekio kietų atitinkamos medžiagos dalelių, kurios daugiausia yra mažų dydžiu ir atskirai negali būti gabenamos. Jų savybės: granulometrinė sudėtis (atitinkamų dydžių dalelių kiekis bendrame birių krovinių tūryje), tūrio masė (tūrio ir masės santykis), natūralus byrėjimo kampas, birumas, drėgnumas, kietumas.
Skysti ir dujiniai kroviniai gabenami specialioje taroje, metalinėse talpose, induose, balionuose, stiklinėje taroje. Jų linijiniai matmenys atitinka to tūrio kurį jie patalpinti, matmenis. Šių medžiagų kiekiai gali būti apskaičiuojami pagal jų tūrio masę.
Kroviniai klasifikuojami dar ir pagal savybes, kurios nusako įvairius jų vežimo ir saugojimo procesus – pagal krovos darbų techniką, taros rūšį, masę, gabaritus, siuntos dydį, specifinius požymius, pavojingumą ir transporto priemonių įkrovumą.
Pagal krovos darbų techniką kroviniai skiriami į vienetinius, birius (suverstinius) ir piltinius (skystus arba dujinius).
Vienetiniai kroviniai charakterizuojami linijiniais išmatavimais, mase, forma, priimami vežti ir įteikiami gavėjui pagal kiekį ir masę.
Birius (suverstinius) krovinius galima krauti ir iškrauti suverstinai, t. y. gali kristi iš aukščio, vertinami pagal tūrį ir masę, pavyzdžiui, smėlis, anglis, javai ir pan.
Piltiniai – skysti, pusiau skysti kroviniai. Jie vežami transportinėse talpose. Pagal taros rūšį kroviniai vežami įpakuoti, transportinėje taroje ir be jos. Pagal krovinio vieneto masę kroviniai skirstomi į: vienetinius normalios masės (iki 250 kg, o ridenami kroviniai -statinės, ritės, kabelinė produkcija – iki 500 kg);
padidintos masės (nuo 250 kg, o ridenami kroviniai – nuo 500 kg iki 30 tonų);
sunkiasvorius (vienetiniai nedalomi 30 tonų ir didesnės masės). Jų gabenimui kelių transportu reikalinga atitinkamų organizacijų ir kelių policijos leidimas.
Pagal gabaritus kroviniai būna:
leistini vežti bendrojo naudojimo keliais;
stambiagabaritiniai, kurių vienas iš gabaritinių matmenų viršija leistinus: pločio 2,5 m, aukščio (kartu su automobiliu) 3,8 m (su konteineriu 4 m), ilgio – viršijus kėbulo gabaritus pagal ilgį 2 m.
Pagal siuntos dydį kroviniai skirstomi į:
mažų partijų (iki 5 tonų);
vidutinių partijų (nuo 5 iki 30 t);
masiški (virš 30t).
Krovinio partija – tai jo kiekis, pateikiamas vežti vienu metu tuo adresu pagal vieną vežimo ekspedicinį dokumentą.
Pagal specifinius požymius, kuriuos reikalinga įvertinti ruošiant saugant, kraunant, vežant ir iškraunant, kroviniai skiriami į:
- greitai gendančius;
- pavojingus;
- antisanitarinius (šiukšlės, nešvarumai);
- gyvus (gyvuliai, paukščiai, žuvys, bitės ir t. t).
Vieniems greitai gendantiems kroviniams būtina pašildyti talpą esant žemai oro temperatūrai, kitiems – atitinkamai atšaldyti. Pavyzdžiui, atšaldyta mėsa gabenama prie -6… +4°C temperatūros, užšaldyta (-6… -17°C).
Pagal pavojingumo laipsnį kroviniai skiriami į keturias grupes:
- nepavojingi (statybinės medžiagos, maisto produktai, pramonės priekės);
- pavojingi pagal gabaritus (didelių gabaritų, su atskiromis detalėmis, viršijančiomis transporto priemonių gabaritus);
- dulkantys arba karšti (cementas, mineralinės trąšos, karštas asfaltas, bitumas);
- pavojingi.
