Važiuoklė

Važiuoklės paskirtis – perduoti automobilio sunkio jėgą kelio paviršiui, sušvelninti, kelio nelygumų sukeliamus smūgius ir ratų sukamąjį judesį pakeisti automobilio slenkamuoju judesiu. Tai vežimas, kuriame montuojami visi automobilio mechanizmai. Važiuoklę sudaro rėmas, pavara ir pakaba.

Rėmas yra pagrindas, prie kurio tvirtinamos visos automobilio dalys. Jis turi būti tvirtas, standus ir lengvas. Lengvieji automobiliai ištisinio rėmo dažniausiai neturi. Šių automobilių kėbulo apačia yra standi, o mechanizmų prijungimo vietos sustiprintos papildomai. Toks kėbulas vadinamas laikan­čiuoju. Kai kuriuose automobiliuose variklis tvirtinamas ant pusrėmio, sujung­to su kėbulu. Aukštos klasės lengvieji automobiliai turi savitos konstrukcijos rėmą.

Pavara keičia variklio sukamąjį judesį į automobilio slenkamąjį judesį. Lengvųjų automobilių pavara yra ratinė. Ji sudaryta iš priekinių ir galinių ašių bei ratų su pneumatinėmis padangomis.

Automobilių važiuoklė žymima dviem skaičiais. Pirmasis reiškia bendrą ratų  skaičių,  antrasis  varančių  ratų  skaičių.   Pavyzdžiui,  4×2  reiškia,   kad važiuoklė turi 4 ratus, iš kurių 2 yra varantieji, 4×4 reiškia, kad automobilis varomas visais keturiais ratais. Tokie automobiliai vadinami pravažiaisiais (di­desnio pravažumo).

Priekinė automobilio varančioji ašis yra sudaryta iš dviejų atskirų, su kėbulu sujungtų dalių. Tokia ašis vadinama pjautine ir veikia nepriklausomai viena  nuo   kitos. Ji   sudaryta   iš  statramsčio  su  spyruokle ir  amortizatoriaus, svirties, ašigalio, ant kurio pritvirtintas ratas. Prie stat­ramsčio pritvirtinta posūkio svirtis, per kurią pasukamas vairuojamasis ra­tas.

Užvažiavus ratui ant kliūties, spyruoklė suspaudžiama, o kėbulas tik nežymiai pasvyra. Pagal išradėjo pavardę tokia varančiojo tilto pakaba va­dinama makfersono tipo. Galinė automobilio ašis gali būti ištisinė arba pjau­tinė. Pirmosios konstrukcija yra paprastesnė, tačiau vienos pusės ratui užva­žiavus ant kliūties, automobilio kėbulas labiau pasvyra. Todėl daugelio šiuo­laikinių automobilių galinė pakaba yra nepriklausoma arba-pusiau priklauso­ma. Ji sudaryta iš svirčių, tarpusavyje sujungtų sija, spyruoklių, amor­tizatorių ir flanšo, prie kurio tvirtinami ratai.

Pavarą su kėbulu jungia pakaba. Ji sušvelnina kelio nelygumų sukeltus smūgius ir slopina kėbulo švytavimus. Pakabą sudaro tamprūs elementai (lin­gės, spyruoklės),-amortizatoriai ir stabilizatoriai. Lingė sudaryta iš plieninių nevienodo ilgio lakštų. Vienas arba du pirmieji lakštai yra vadinami pagrindi­niais. Lakštai vienas su kitu gali būti sujungti centriniu varžtu arba apkabo­mis. Jeigu sulūžęs pagrindinės lingės lakštas arba centrinis varžtas, automobilį eksploatuoti draudžiama.

Linginė pakaba yra didelių gabaritų ir sunki, todėl lengvųjų automobilių pakaba dažniausai būna spyruoklinė. Kai kurių prancū­ziškų automobilių galinės pakabos yra torsioninės. Jos veikia susukamų stry­pų  principu, yra  kompaktiškos  ir  gana  elastingos.  Aukštos  klasės  lengvųjų automobilių pakabos elastingumą galima keisti atsižvelgiant į važiavimo sąlygas. Tokios pakabos yra sudėtingos konstrukcijos, valdomos elektroniniais prietaisais.

Automobilio kėbulo posvyrį posūkyje sumažina stabilizatorius. Jis įtaisomas automobilių priekyje. Tai plieninis strypas, kuris vidurine dalimi pritvirtintas prie automobilio kėbulo, o atlenkti jo galai prijungti prie pa­kabos apatinių svirčių. Pasvirus kėbului, stabilizatorius susukamas ir taip priešinasi kėbulo posvyriui. Galinėje automobilio pakaboje stabilizatoriaus funkciją atlieka ašies sija.

Kėbulo švytavimams slopinti įrengti amortizatoriai. Jų veikimas parem­tas skysčio, siegiamo pro kalibruotas skylutes, pasipriešinimu. Amortizatoriai įrengiami tarp kėbulo ir ašių (prie kiekvieno automobilio rato). Dauguma senesnių modelių automobilių turėjo teleskopinius amortizatorius sudarytus iš dviejų vienas į kitą įstatytų cilindrų ir stūmoklio su kotu.

Stūmoklyje ir cilindro dugne įrengti vožtuvai, sudaro nevienodą pa­sipriešinimą skysčio tekėjimui judant stūmokliui ir taip mažina jo švytavimus. Šiuolaikinių automobilių amortizatoriai yra vienavamzdziai. Juose yra tik vie­nas cilindras. Apatinė cilindro dalis pripildyta amortizacinio skysčio, o viršu­tinė – suslėgtų dujų (dažniausiai azoto). Skystis ir dujos atskirtos slankiuoju stūmokliu. Vienavamzdžiai amortizatoriai geriau slopina didelio dažnio kėbulo švytavimus (saugiau važiuoti didesniu greičiu). Yra amortizatorių, kurie tuo pačiu metu automatiškai reguliuoja kėbulo aukštį. Eksploatuoti automobilį su sugedusiais amortizatoriais labai pavojinga, ypač jei blogais keliais važiuoja­ma dideliu greičiu. Sugedę amortizatoriai keičiami poromis (vienoje ir kitoje automobilio ašies pusėje).